Viskas prasidėjo kaip visada – ieškant pigių skrydžių įdomiomis kryptimis suradau pigų pasiūlymą į Tel Avivą. Skrydis į abi puses kainavo vos 200 litų (pigiausias anksčiau matytas variantas buvo 300+ litų). Ilgai nedvejojam ir su Gintaru nusprendžiame pirkti bilietus.
Atėjo šaltas sekmadienis, o mes keliaujame į šiltąjį Izraelį (nors pas juos Sausis – šalčiausias metų mėnuo, bet mums jis buvo kaip vasaros vidurys). Skrydis trukęs daugiau nei 4 valandas ir mes nusileidžiame Tel Avivo oro uoste. Skrisdami bandome mintinai išmokti mus priėmusios couchsurferės vardą ir pavardę, jeigu tikrinant pasus klaus pas ką mes apsistojame. Išlipus iš lėktuvo, nors ir tamsu, pasitinka šiltas oras. Į miestą keliauti nusprendžiame traukiniu, kuris kainuoja 16 šekelių (~12 litų).
Nors Sharon (mus priėmusi couchsurferė) patarė išlipus iš traukinio sėsti į autobusą, nes „on foot it is not possible“, bet mes pasirinkome eiti pėsčiomis. Iki Sharon, gyvenančios Tel Aviv Jaffa rajone nuėjome 7+ kilometrus. Jau pradėję eiti pastebime, kad nei mano, nei Gintaro telefonai neveikia – ryšį rodo, bet skambinti, rašyti žinučių negalima. Atėję prie namo, nusprendžiame užeiti, žinojome, jog reikia kilti į trečią aukštą, taip ir padarome. Išlipus iš lifto pasitinka už durų lojantis šuo, neužilgo duris atidaro besišypsanti Sharon draugė ir įleidžia mus vidun.
