Godafoss

Kelionė į Islandiją – Viduryje Niekur

Pasiekus pirmąjį, pagrindinį Islandijos kelią tęsėme savo kelionę tolyn. Iš karto susitranzuojame automobilį, kuris važiuoją į šiaurinio Islandijos regiono sostinę – Akureyri. Šis miestas taip pat yra antras pagal dydį miestas Islandijoje. Mus vežė du studentai, kurie planuoja pradėti studijas Danijoje, pasikalbėjome apie jų tikslus, norus, palyginome kainas Islandijoje ir baltijos šalyse. Tiek jie, tiek mes pasidalinome kelionių įspūdžiais, tad kelionė tikrai neprailgo ir mes pasiekėme Akureyri.

Kaip minėjau anksčiau, miestai Islandijoje tikrai nėra įspūdingi, juose nėra daug lankytinų ar nuostabaus grožio objektų, tad Akureyri mieste ilgai neužsibuvome ir patraukėme link Godafoss krioklio. Šis krioklys yra ant pirmojo kelio, tad jį pamato labai daug turistų, krioklio aukštis – 12 metrų, plotis – apie 30. Tiek su fotoaparatais, tiek su akimis bandėme įamžinti krioklį ir mintimis ruošėmės 3-4 dienų žygiui, kuris prasidėjo nuo Godafoss krioklio.

Krioklys Godafoss

Godafoss krioklys

Upė

Upė tekanti po krioklio kritimo.

Prieš pradedant kelionę mūsų planuose buvo aplankyti beveik žmonių nelankomą regioną maždaug 40 kilometrų piečiau nuo Godafoss krioklio. Laukė 4 dienos sunkaus fizinio krūvio, mažai maisto ir šiek tiek pykčių. Šią kelionę pradėjome nuo Godafoss krioklio, reikėjo pasiekti vietą, nuo kurios pradėsime žygį pėsčiomis, tad pasukome į regioninį keliuką, kuris veda link Aldeyjarfoss. Žingsniuodami, tranzuodami, vėl žinsniuodami pasiekėme starto vietą, nuo kurios pradėjome savo žygį. Pati pradžia buvo sudėtinga ir varginanti, nes teko kopti į statų kalną, be jokio aiškaus takelio, kaip vėliau paaiškėjo visas mūsų pasirinktas „takas“ buvo be jokių konkrečių takų.

Pradėjome savo žygį vėlų vakarą, įkopėme į vieną kalną, pasivaikščioję ant viršūnės nusileidome į slėnį, kuriame pasistatėme palapinę. Visai šalia mūsų praskrido žąsys, kurios buvo vieninteliai gyvi padarai, kuriuos matėme nuo žygio pradžios. Pailsėję, pasistiprinę kelionę tęsėme toliau, oras nuostabus – švietė saulė, šilta, gera ir nueitų kilometrų skaičius lengvai ir greitai didėjo. Nuo vieno geolobio prie kito judame tolyn. Diena buvo kupina iššūkių, teko pereiti sniegyną, peršokti nemažai upelių, sušlapti kojas pelkynuose.

Kelionė į Islandiją

Žygio pradžia.

Kalnų upė

Tolumoje srauni ir plati upė.

Upė

Ten kur drėgna – ten žalia.

Pasakų karalystė

Elfų karalystė.

Geolobiai

Užsirašom rasto geolobio knygutėje.

Nakvynė palapinėje

Pirmosios nakvynės vieta.

Pigus maistas Islandijoje

Kai pirkdavom maistą rinkdavomės – euroshopper.

Viryklė kelionėms

Maistą gamindavomės ant viryklės, kurią pasiskolinome iš Aliaus.

Žaluma

Žalia žalia kur dairaisi.

Sniegynas

Tolumoje sniegynas.

Elfų karalystė

Dar viena ryškiaspalvė elfų karalystė.

Sniegynas

Ant sniegyno.

Islandija

Akmenuota dykuma.

Upelis

Visur aplinkui pilka, o čia ryškiai žalia.

Upelis Islandijoje

Upeliūkštis.

Kriokliukas

Upelis su kriokliuku.

Upė

Aplink žalia, o tolumoje niūru.

Upelis

Sraunus upelis.

Kriokliukas

Mini upelis su mini kriokliukais.

Krioklys

Krioklys, kurį pamato tik nedaugelis.

Kalnų upelis

Islandijos kalnų upė.

Bridimas per upę

Teko bristi per upę.

Islandijos upė

Šią upę taip pat teko perbristi… Buvo šalta.

Kalnų ežeras

Milžiniškas kalnų ežeras.

Indų plovimas

Rytinis indų plovimas atrodydavo maždaug taip.

Žygiavimas

Poilsis po daug kilometrų.

Oazė

Pilka, pilka, o tolumoje – žalia oazė.

Kalnų ežeras

Ežeriukas iš arčiau.

Upė

Srauni upė.

Sniegynai

Tolumoje ledynai ir sniegynai.

Panorama

Nuostabi panorama į kalnų dykumą.

Žygis pėsčiomis

Nuotaikos prieš žygio pabaigą – super.

Kalnų avys

Vieninteliai gyvi padarai kelionės pėsčiomis metu.

Kalnų upė

Kalnų upė.

Islandija

Pilka ir niūru, visur kur dairaisi.

Taip ir žingsniavome 3 dienas, kopėme į kalnus, leidomes žemyn, ėjome per slėnius, bridome per upes, tipenome per sniegyną, šokinėjome per upelius. Žodžiu, smagiai leidome laiką, maistą teko taupyti, tad skrandžiai dažnai būdavo tušti, dėl to kildavo maži ir trumpi kivirčai. Kol galiausiai išėjome ant regioninio keliuko ir nusprendėme pasiekti nuostabųjį Aldeyjarfoss krioklį, kuris yra pakankamai toli nuo pirmojo kelio, todėl nėra toks populiarus ir lankomas turistų.

Aldeyjarfoss krioklys

Aldeyjarfoss krioklys.

Krioklio baseinas

Krioklio baseinas, kuriame vanduo mala viską kas pasimaišo kelyje.

Upė

Upė prieš kritimą.

Krioklys

Kartu su Ingrida prie krioklio kritimo.

Krioklys

O krioklys tikrai galingas…

Krioklys

Upė, kuri teka po krioklio kritimo.

Krioklys

Mini kritimas.

Krioklys

Puiki vieta pietums.

Upė

Srauni upė.

Per visą 4 dienų žygį radome 34 geolobius ir nuėjome maždaug 73 kilometrus. Didžiąją dalį jų teko eiti bekele, per krūmus, šlaitus, slėnius ir pelkes, kadangi takų nebuvo. Mums pasisekė, jog visas dienas buvo nuostabus oras, švietė saulė ir nebuvo vėjo. Išėjus ant normalaus, neasfaltuoto keliuko kojos nesuprato, kodėl pasidarė taip lengva eiti. Į pirmąjį kelią grįžome tranzuodami, žingsniuodami ir vėl tranzuodami, kol mus paėmusi moteris paleido prie Godafoss krioklio esančios kavinės, joje apsiprausėme ir pasinaudojome internetu. Labai nustebino tai ką išvydau prisijungęs prie Juozapas.lt facebook puslapio – man parašė Vilma, kuri sekė mūsų kelionę ir susirūpinusi, jog Islandijoje žada blogus orus pasiūlė apsistoti pas jos drauges, kurios tuo metu dirbo Islandijoje. Taip susisiekiau su Saule, kuri iš pradžių nelabai norėjo mus priimti, bet galiausiai nusprendė padėti benamiams tautiečiams.

Pasinaudoję kavinės internetu ir tualetais tęsėme tranzavimą aplink Islandiją toliau, šalia Godafoss vos iškėlus nykštį sustojo iš kavinęs važiuojančios čekės turistės, kurios mažame automobilyje buvo trise, bet nusprendė pasiimti dar 2 keliautojus su didelėmis kuprinėmis, laukė pokalbiai apie keliones ir įspūdžių dalinimasis. Kartu apvažiavome Myvatn ežerą ir išsiskyrėme. Jos patraukė į „Green Lagoon“, pigesniąją „Blue Lagoon“ alternatyvą, o mes judėjome toliau, link Egilsstaðir, didžiausio rytų Islandijos miesto. Šalia Myvatn ežero sustojo jaunas vaikinas su prabangiu mercedes džipu, kuris darbo reikalais važiavo į Egilsstaðir, o tuo pačiu nusprendė aplankyti ir draugą, todėl važiavo viena diena anksčiau.

Mums pasisekė, nes jis sustojo jau pradėjus temti, tad Egilsstaðir pasiekėme jau tamsoje. Tačiau radome vis dar veikiančia degalinę, joje pasinaudojome internetu. Nusprendėme aplankyti užsidariusio prekybos centro konteinerį, kuriame laukė tikras lobis – dar galiojantys persikų skonio jogurtai, karamelinės bandelės, šokoladinės spurgos, hamburgeriai, po sunkaus žygio laukė iškilinga vakarienė. Išsimiegojome šiek tiek už miesto ir tęsėme kelionę link Saulės, kuri priėmė mus vienai nakčiai. Rytinėje dalyje buvome šlapi, oras prastas, pūtė vėjas, kratė šaltis, bet po truputį, neskaitant vieno ilgesnio strigimo, judėjome tolyn. Labai gaila, bet rytinėje, pietrytinėje dalyse matėme labai nedaug, nes visą laiką lijo lietus, buvo rūkas…

Kanjonas

Aš ir dideli akmenys.

Kanjonas Islandijoje

Mini kanjonas.

Kopėčios žemyn

Gundančios kopėčios žemyn.

Akmenų baseinas

Nusileidus – stiklo skaidrumo vanduo, bet nepakankamai šiltas, kad trokštum lipti vidun.

Uolos

Ingrida ir uolos.

Mini kemperis

Don’t worry – be sexy. Vienatūrio viduje – mini kemperis.

Arkliai

Ingrida maitina arkliukus.

Tad kelyje lyjant lietui, sutinkant tuos pačius žmones mes pasiekėme fermą, kurioje apsistojusi Saulė ir Karolis, kartu su dar beveik 40 žmonių iš įvairių valstybių. Kaip mums sekėsi toliau keliauti aplink Islandiją skaitykite kitoje kelionės aplink Islandiją dalyje.

Patiko įrašas? Pasidalinkite su draugais! Turite klausimų ar pasiūlymų? Komentuokite!

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *