Palikti Albaniją ir Cleone buvo gana liūdna, tačiau laukė tolimesni nuotykiai – Makedonija ir likusios Balkanų valstybės. Susikroviau daiktus ir ankstų rytą išėjau ant kelio, kuris dar miesto teritorijoje, tačiau vieta sustoti – puiki. Šiek tiek palaukus sustojo tarpmiestinis mikroautobusas, turėjęs laisvą vietą ir nepaėme pinigų už vežimą. Neilgai truko, kol pasiekiau Struga miestelį esantį Ohrid ežero pakrantėje, ten suradęs parduotuvėlę užkandau ir patraukiau toliau į kelią, dienos tikslas – pasiekti Skopjė, kuriame susitiksiu su Miloshu, susipažinsiu su miestu ir keliausime kartu per Makedoniją. Tranzuojant pavyko sutikti girtą vyrą, kurį paėmęs vairuotojas paėmė ir mane, išklausyti jo dainuojamų įvairių angliškų dainų, o galiausiai, kai vairuotojas paleido susipykti ir paaiškinti, jog nenoriu, kad jis tranzuotų su manimi.

Vėlų vakarą pasiekiau Skopjė, dideliame prekybos centre picerijoje paprašius slaptažodžio iš pradžių gavau neigiamą atsakymą, tačiau savininkas susidomėjo manimi, pradėjo klausinėti ką čia veikiu, iš kur esu ir išgirdęs mano istoriją atlėgo ir davė prisijungimo slaptažodį, tad naudojausi internetu ir laukiau kol Miloshas atvyks į Skopjė. Po kelių valandų su juo susitikau autobusų stotyje ir patraukėm link jo draugo Deniso namų, pas kurį apsistosime 2 naktims.

Išsimiegoję kitą dieną praleidome tyrinėdami Skopjė. Miestas labai gražus, paliko didelį teigiamą įspūdį ir tikiuosi, jog į jį dar teks sugrįžti. Skopjė – skulptūrų miestas, atrodo, jog parkuose skulptūrų ir paminklų yra daugiau nei medžių.

Vaikštant po miestą užklydome į fortą, kuris nėra labai prižiūrimas, šiek tiek paklaidžiojus, sugalvojau, jog reikia pabandyti įlipti į vieną iš bokštelių ir atverti duris draugams, kad ir jie galėtų pamatyti bokšto vidų. Kaip man tas sekėsi galite pamatyti – čia. Bet pastangos atsipirko ir tikslą pasiekiau – į bokšto viršų užlipome visi.

Kartu su Miloshu nusprendėme likti nakvoti dar vieną naktį pas Denisą ir kitą rytą pradėti savo kelionę aplink Makedoniją.

Išvykome iš miesto ir pradėjome tranzuoti degalinėje, praėjo 30 minučių, dar 30 minučių ir nei mano, nei Milosho veide nebuvo didelio entuziazmo tranzuoti toliau. Tad nusprendėme, jog grįšime į Skopjė ir su autobusu nuvyksime į Kumanova, miestelį, kuriame Miloshas gyvena su savo šeima, ten apsistosiu 2 naktim, susipažinsiu su miesteliu ir trauksiu link Serbijos. Grįžus atgal į Skopje, radau savo pirmą geocaching lobį šioje šalyje.

Atsisėdome į autobusą ir patraukėme link Kumanovo miesto, kuris Makedonijos mastais pakankamai didelis. Pasidėjome daiktus pas Miloshą namuose ir išėjome susipažinti su miestu. Mieste yra labai daug jaunimo, kurie neturi darbo, nes Makedonijoje yra ypatingai aukštas bedarbystės lygis, tad savo laiką jie leidžia kavinėse ar baruose. Apsilankėme viename iš kavinių/barų, susipažinau su Milosho draugais, pakalbėjome įvairiomis gyvenimiškomis temomis, kaip ir visada mane bandė atkalbėti nuo kelionės į Kosovą. Pabendravę su Milosho draugais pavaikščiojome po miestą, kuriame nieko ypatingo nerasite ir patraukėme link namų, išsimiegojome ir kitą dieną toliau tyrinėjome apylinkes.

Aplankėme ir kadaise buvusį prabangų viešbutį, kuris šiuo metu yra apleistas. Šiame viešbutyje savo vestuves šventė Milosho tėvai.

Visai šalia viešbučio radome ir apleistą baseiną, nusileidimo takelį, kuris seniau suteikdavo daug džiaugsmo vaikams.

Apžiūrėję apleistą viešbutį ir baseiną patraukėme ant kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Kumanovą.

Po kupinos įspūdžių dienos susitikome su Milosho drauge, susipažinome, pakalbėjome ir patraukėme link namų, išsimiegojęs ryte patraukiau link Serbijos, kurioje ir vėl laukė nuotykiai. Apie tai kitoje Avantiūra 2014 dalyje.

Patiko įrašas? Pasidalinkite su draugais! Turite klausimų ar pasiūlymų? Komentuokite!

Komentarai