Stovyklos metu iš Bohdano sužinojau pigiausią variantą nuvykti iki Kijevo. Jis buvo naudojantis pigiausiais – elektriniais traukiniais, vadinamomis električkomis. Planas buvo nuvykti iki Lvovo, iš Lvovo į Rivne miestą, o iš Rivne į Kijevą. Tačiau, kaip dažniausiai būna – viskas vyko ne pagal planą.
Prieš miegą į google paiešką suvedžiau Rivne miesto pavadinimą ir pamačiau nerealaus grožio tunelio nuotraukas, kurias jau buvau matęs anksčiau. Daugiau pasidomėjęs sužinojau, kad jis yra vos 20 kilometrų nuo Rivne miestelio. Taigi, užsimaniau ten nuvykti.
Nors žadintuvas skambės 4:30 ryte, tačiau sunkiai užmiegu. Atsikėlęs paryčiais susipakuoju ir judu į traukinių stotį, nusiperku bilietą į Lvovą ir laukiu traukinio. Lvove turiu porą valandų iki traukinio į Zdolbuniv, taigi, pasivaikštau, pavalgau ir judu tolyn. Iš Zdolbuniv pagaunu „maršrutka” iki Rivne miesto, o Rivne stotyje randu maršrutinį autobusą važiuojantį į Klevan. Važiuoju žiauriai duobėtais Ukrainos keliais, seku GPS navigatorių, kada bus mažiausias atstumas iki meilės tunelio ir paprašau vairuotojo ten mane išleisti.
Keliukas link tunelio niekuo neišsiskiriantis (na tiek to, plytomis grįsti keliai turi savo žavesio), greitu žingsniu aplenkiu šeimynėles žingsniuojančias į tą pusę, o iš meilės tunelio pusės link miestelio važiuoja automobiliai su porelėmis. Priėjus GPS nurodomą vietą pasigirsta akordeono skambesys, pamatau močiutę pardavinėjančia siuvenyrus, purškalus nuo uodų.
Meilės tunelis – atrodo vidury niekur, Ukrainoje pasislėpęs gamtos ir žmogaus sukurtas stebuklas, itin pamėgtas fotografų, naujavedžių ir kitų panašaus plauko žmonių. Tunelis yra maždaug trijų kilometrų ilgio ir jis skirtas medienos tiekimui į fabriką, kuris gamina medienos plokštes. Apie tunelį yra sukurta begalė legendų ir istorijų, viena iš jų – jeigu į tunelį atėję įsimylėjėliai sugalvos norą – jis išsipildys.
Trumpas pastebėjimas apie tunelį – aš tai pavadinčiau optine iliuzija, nes kai žiūri į tolį atrodo tobulos formos tunelis, kurio pabaigos net nesimato, tačiau, kuomet stovėdamas pasižiūri į kairę arba dešinę matai tiesiog mišką.
Įėjimas į tunelį nežada nieko įspūdingo.
Meilės tunelis.
Žvilgsnis į meilės tunelį.
Tunelis iš šono.
Traukinio bėgiai.
Pavėsis – uodų rojus.
Posūkis Tunelyje.
Meilės Tunelis Ukrainoje.
„Asmenukė” tunelyje 🙂
Žvilgsnis į tunelio tolius.
Bėgiai.
Pasivaikščiojęs tunelyje, apkandžiotas uodų, padaręs kelias nuotraukas patraukiau atgal link Rivne miestelio. Pirmas sutranzuotas automobilis – dvi simpatiškos panelės, kurios nesupratusios paklausė „Ar tu meilės tunely buvai vienas??”. Paveža iki mikroautobusų stotelės, tačiau nusprendžiu eiti iki kelio ir bandyti tranzuoti. Neužilgo sustoja žigulys, važiuojantis iki Rivne, ten kur man reikia. Išleidžia priemiestyje, autobuso stotelėje ir paprašo pinigų už pavežimą. Tačiau aš nemėgstu, kai iš manęs bando pasipelnyti, bando apgauti, todėl tik pasakau, jog autostopas – nemokamas ir nueinu. Tikrai nežadu mokėti pinigų žmonėms, kurie paima tranzuotojus, nieko nepasakę paveža, o po to prašo susimokėti už pavežimą. Tačiau, jeigu įlipus, jis pasakytų, jog važiavimas kainuoja – būtų kitas reikalas.
Taigi, pasiekiu Rivne, užkalbinu jauną vaikiną su panele, paprašau pagalbos įsigyti traukinio bilietus ir laukiu traukinio iki Šepetivka miestelio, į kurį atvyksiu ~10 vakare, o iš Šepetivka ~2 nakties vyksta traukinys į Kijevą. Šepetivka-Kijevas traukiny išsitraukiu miegmaišį ir išsitiesęs per 3 sėdynes saldžiai užmiegu kelioms valandoms. Kijevą pasiekiu ~6:40, taigi, kelyje Truskavets-Kijevas buvau daugiau nei vieną parą. Kitas etapas – neapibrėžtas laikotarpis Kijeve, laipiojimai stogais, tiltais, landžiojimai po apleistus pastatus, Janukovyčiaus vilos aplankymas ir kiti nuotykiai. Apie tai skaitykite šeštojoje Avantiūra 2014 dalyje.
1 paros išlaidos – ~40 litų (visos išlaidos – maistas ir transportas).
Viso 19 dienų išlaidos – 181 litas.