Dėl neramumų Ukrainoje pigių skrydžių bendrovei Wizzair teko atšaukti skrydžius Vilnius-Kijevas. Buvo gaila ir liūdna, tad kai šių metų vasarą išvydau pranešimą spaudai, jog grįžta pigūs skrydžiai iš Lietuvos į Ukrainą labai apsidžiaugiau ir iš karto nusipirkau 2 keliones. Skrydis Vilnius-Kijevas-Vilnius, kurį pirkau birželio pabaigoje kainavo vos 20 eurų. Nuo to laiko su nekantrumu laukiau kelionės ir savo ketvirtojo apsilankymo Ukrainoje.
Odesa – Ukrainos miestas esantis pietuose, šalia Juodosios jūros, miestų tyrinėtojų dažniausiai įvardijama kaip didžiulė požemių karalystė, kurioje susijungia tiek natūralios, tiek žmonių sukurtos struktūros. Paklausinėjęs Kijevo „explorerių” gaunu Makso iš Odesos kontaktus, kuris padeda susisiekti su Nastia, kuri suorganizuoja nakvynę. Tačiau iš karto perspėja, jog negerčiau daug degtinės ir nesivesčiau kekšių, nes tas butas yra jų draugo, kuris šiuo metu keliauja Kaukaze. Taip pat pamini, jog yra viena didelė problema – dvi katės, kurias reiks pamaitinti ryte ir vakare. Skamba kaip tobula vieta – mažas butas centre.
Kelionė iš Kijevo į Odesą prasideda kaip visada – sėdi į viešąjį transportą (šiuo atveju metro) ir važiuoji iki paskutinės stotelės, tada žingsniuoji keliu iki sau tinkamos vietos. Šį kartą tai buvo policijos patikros punktas, o už jo sustojimo vieta automobiliams. Iškėlus nykštį ir šypsantis automobilis, važiuojantis į man reikiamą pusę sustojo maždaug per pusvalandį ir važiavo tiesiai į Odesą. Nors iš pradžių vairuotojas kažką neaiškiai murmėjo apie mažesnius miestelius, kurie yra pakeliui į Odesą, tačiau, kai pradėjom kalbėtis apie kelionę, politiką ir ekonomiką jis vis nesustodavo prie minėtų miestelių, o nuvežė tiesiai iki Odesos, pervežė už vadinamo kareivių „blokposto”, nes prie jo mane išleisti būtų nesaugu, kadangi jiems kiltų daug klausimų ką aš ten veikiu ir apsisukęs patraukė savo keliu.