Kijeve pernai metais buvau du kartus, šis milijoninis miestas mane sužavėjo savo didybe ir galimybėmis. Kijeve yra visko, ko gali trokšti miesto tyrinėtojo širdis – aukštų stogų, gilių požemių, bunkerių, apleistų pastatų, kranų, žodžiu, VISKO.

Taigi, į Kijevą nusprendžiau vykti dėl kelių priežasčių – turėjau kur gyventi, turėjau pažįstamų, kurie galėjo aprodyti neįprastas miesto vietas ir norėjau pažiūrėti kaip pasikeitė miestas po Maidano įvykių.

Pirmas dalykas, kurį nuveikiau Kijeve – aplankiau Maidano aikštę, kuri, anot vietinių dabar yra kitokia, joje gyvena benamiai žmonės, kurie linkę veltis į konfliktus. Tikrieji kovotojai grįžo į namus, o aikštėje, gyventi palapinėse liko žmonės, atvykę iš kitų miestų, benamiai. Draugas Stanislavas papasakojo istoriją, kai jų kolega lipo ant stogo esančio šalią aikštės ir maidaniečiai jį pamatę palaukė kol jis nusileis ir pradėjo mušti, o jam pasakius, jog jis dalyvavo maidano įvykiuose, palaiko juos – smūgiai tik stiprėjo.

Šiuo metu Maidano aikštės barikados po truputį ardomos, renkamos šiukšlės, vietiniai gyventojai iš barikadų susirinkinėja nesudužusius molotovo kokteilius.

Taigi, aplankyti Maidaną ir pažiūrėt kaip jis pasikeitė po kovų, ugnies, šaudymų buvo iš tiesų įdomu. Vaikštant po aikštę joje vyravo visiška tyla, pagrindinė, Kreščiatik gatvė uždaryta barikadomis, joje eksponuojamos sukrečiančios įvykių nuotraukos. Maidano apylinkėse pilna mirusių žmonių nuotraukų, kryžių, aukų dėžučių. Įdomu buvo pamatyti, kai gatvės muzikantas, susipakavęs instrumentą, uždirbtus smulkius pinigus įmetė į dėžutę, skirtą aukoms. 

Kitas įdomus aplankytas objektas vietinių vadinamas elevatoriumi. Tai – milžiniškas grūdų apdirbimo ir sandėliavimo pastatas, kuris apleistas vos kelis metus. Jame vaikštant girdi, kaip plačiais vamzdžiais laksto žiurkės, kurioms šis pastatas – rojus. Pastatas – saugomas, jame buvome du kartus, pirmąjį kartą leidžiantis nuo stogo žemyn atėjo apsauginis, pasižiūrėjo į mus, tačiau tuo metu kalbėjo telefonu, todėl per daug nesivargino ir nepasakė nė žodžio.

Vaizdas nuo elevatoriaus stogo – nuostabus, o toks didžiulis pastatas visai netoli miesto centro paliktas „exploreriams” ir gamtos priežiūrai kelia klausimą – kodėl? Pastato teritorijoje veikia keli smulkūs automobilių servisai, tačiau tokioje teritorijoje galėtų įrengti gyvenamuosius namus ar didžiulę laisvalaikio erdvę.

Viena iš neseniai atsiradusių atrakcijų Kijevo apylinkėse – Janukovyčiaus vila, kuri mano nuomone yra didžiulis parkas. Visi turbūt matėte nuotraukas, girdėjote apie šio, buvusio Ukrainos prezidento turtus. Teritorijoje rasite nuosavą zoologijos sodą, degalinę, didžiules gamtos erdves pasivaikščiojimams, prabangų namą, fontanus, krioklius, golfo laukus, automobilių kolekciją. Ir visi šie turtai iš nuskurdintos Ukrainos pinigų. Niekas nežino tikslios sumos, kurią Viktoras Janukovyčius išleido įsirenginėdamas savo rūmus, tačiau spėliojamos sumos yra MILŽINIŠKOS. Nežinia, kiek turto buvęs prezidentas išsivežė su savim ar paslėpė kitose valstybėse, tačiau vien tas, kas palikta atrodo įspūdingai.

Mane šiek tiek sukrėtė, kaip vienas žmogus, atsakingas už šalies gerovę gali leisti sau vienam tiek daug… Ukrainos keliai žiauriai prastos kokybės, žmonės skursta, o vienas žmogus, kuriam turėtų būti svarbi žmonių gyvenimo kokybė gyveno švaistydamas milžiniškus pinigus.

Kai pasaulį sukrėtė MH17 lėktuvo katastrofa buvau Kijeve, šią žinią, kartu su prierašu „Gal tau jau laikas iš tos Ukrainos tepti slides?” gavau iš krikšto mamos. Kitą dieną po katastrofos sužinojau, kur yra Olandijos ambasada Kijeve ir ten nuvykau. Pamatytas vaizdas sukrėtė – krūvos gėlių, pliušinių žaislų, verkiančių žmonių minia. Nors buvo darbo diena, darbo laikas, tačiau žmonių buvo daug, jie atnešdavo gėlių, persižegnodavo, pasimelsdavo, uždegdavo žvakutę. Šalia ambasados stovėjo vaikinas su maike, ant kurios švytėjo garsios Ukrainos futbolo sirgalių dainos žodžiai – „птн хло ла ла ла ла ла ла ла ла ла…”, o po kiek laiko atėjo mergaitė su tėčiu, tėvas atsiklaupęs pradėjo verkti, padėjo gėles, pasitraukė šiek tiek tolėliau ir išskleidė Ukrainos vėliavą, o mergaitė rankoje laikė plakatą, ant kurio parašyta – „Putinas – tarptautinis žudikas”. Vaizdas šalia ambasados sukrėtė ir dar kartą įrodė, jog Ukrainos žmonėms ne tas pats, jiems svarbu, kas dedasi jų šalyje, jie nenori karo, jie nori taikos.

Kijeve taip pat užlipome ant aukščiausio baigto statyti gyvenamojo pastato, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Kijevo miegamuosius rajonus. Šis pastatas vietinių vadinamas karūna, nes jo viršuje metalinė konstrukcija savo forma yra panaši į šį karaliaus aksesuarą.

Taigi, Kijevas tik dar labiau įsitvirtino mano širdyje, kaip miestas, kuriame gyvenimas bėga žiauriai greitu tempu, kuriame gyvena gražios merginos, kuriame yra itin aukšti stogai.

Kitoje #avantiura2014 dalyje skaitykite, kaip užlipome ant Maskovskaya tilto, patekome į apleistą bunkerį ir laipiojome žemesniais stogais.

Patiko įrašas? Pasidalinkite su draugais! Turite klausimų ar pasiūlymų? Komentuokite!

Komentarai