Dėl neramumų Ukrainoje pigių skrydžių bendrovei Wizzair teko atšaukti skrydžius Vilnius-Kijevas. Buvo gaila ir liūdna, tad kai šių metų vasarą išvydau pranešimą spaudai, jog grįžta pigūs skrydžiai iš Lietuvos į Ukrainą labai apsidžiaugiau ir iš karto nusipirkau 2 keliones. Skrydis Vilnius-Kijevas-Vilnius, kurį pirkau birželio pabaigoje kainavo vos 20 eurų. Nuo to laiko su nekantrumu laukiau kelionės ir savo ketvirtojo apsilankymo Ukrainoje.
Aplankius Janukovyčiaus vilą, palaipiojus gyvenamųjų namų stogais, apžiūrėjus Maidaną ir pabendravus su vietiniais Kijeve laukė tikras iššūkis – 119 metrų aukščio Moskovskyi tiltas. Šis tiltas pastatytas 1976 metais, o jo konstrukcija unikali, nes ant tilto stovi 119 metrų aukščio stulpas, į kurį susijungia didžiulės metalinės vijos. Apie lipimą ant šio tilto galvojau jau kelis metus, vos pamatęs filmuką youtube svetainėje užsimaniau ten pabūvoti. Taigi, svajonei atėjo metas išsipildyti.
Susitinkame su Stanislavu, važiuojame metro ir laukiame jo merginos, ji nori su juo atsisveikinti ir palinkėti sėkmės, sulaukiame troleibuso ir važiuojame link savo tikslo – Maskvos tilto. Pasiekę tiltą laukiame kitų vaikinų ir stebime per tiltą patruliuojančius policijos pareigūnus, kurių elgesys nieko gero nežada…
Sulaukiame kolegų ir kelias valandas praleidę ant tilto nusprendžiame, kad geriau nerizikuoti ir grįžti paryčiais. Taigi, su „maršrutka” visi draugiškai važiuojame Į parduotuvę, nusiperkame koldūnų ir kitų skanumynų, o po to judame pas Stanislavo merginą ir ten pavakarojame iki 2 valandos. Nusprendžiame, jog gera idėja būtų bent kelias valandas snūstelti, taigi, vienas kitam palinkime labos nakties ir snaudžiame iki 4 ryto. Atsikėlę greitai susipakuojame ir greitu žingsniu judame link tilto, kurį pasiekiame maždaug 5 ryto, o įsižiūrėję į viršų pamatome ten kelis judančius siluetus, nusprendžiame, jog viskas saugu ir greitu žingsniu pradedame lipimą.
Kijeve pernai metais buvau du kartus, šis milijoninis miestas mane sužavėjo savo didybe ir galimybėmis. Kijeve yra visko, ko gali trokšti miesto tyrinėtojo širdis – aukštų stogų, gilių požemių, bunkerių, apleistų pastatų, kranų, žodžiu, VISKO.
Taigi, į Kijevą nusprendžiau vykti dėl kelių priežasčių – turėjau kur gyventi, turėjau pažįstamų, kurie galėjo aprodyti neįprastas miesto vietas ir norėjau pažiūrėti kaip pasikeitė miestas po Maidano įvykių.
Pirmas dalykas, kurį nuveikiau Kijeve – aplankiau Maidano aikštę, kuri, anot vietinių dabar yra kitokia, joje gyvena benamiai žmonės, kurie linkę veltis į konfliktus. Tikrieji kovotojai grįžo į namus, o aikštėje, gyventi palapinėse liko žmonės, atvykę iš kitų miestų, benamiai. Draugas Stanislavas papasakojo istoriją, kai jų kolega lipo ant stogo esančio šalią aikštės ir maidaniečiai jį pamatę palaukė kol jis nusileis ir pradėjo mušti, o jam pasakius, jog jis dalyvavo maidano įvykiuose, palaiko juos – smūgiai tik stiprėjo.
Stovyklos metu iš Bohdano sužinojau pigiausią variantą nuvykti iki Kijevo. Jis buvo naudojantis pigiausiais – elektriniais traukiniais, vadinamomis električkomis. Planas buvo nuvykti iki Lvovo, iš Lvovo į Rivne miestą, o iš Rivne į Kijevą. Tačiau, kaip dažniausiai būna – viskas vyko ne pagal planą.
Prieš miegą į google paiešką suvedžiau Rivne miesto pavadinimą ir pamačiau nerealaus grožio tunelio nuotraukas, kurias jau buvau matęs anksčiau. Daugiau pasidomėjęs sužinojau, kad jis yra vos 20 kilometrų nuo Rivne miestelio. Taigi, užsimaniau ten nuvykti.
Nors žadintuvas skambės 4:30 ryte, tačiau sunkiai užmiegu. Atsikėlęs paryčiais susipakuoju ir judu į traukinių stotį, nusiperku bilietą į Lvovą ir laukiu traukinio. Lvove turiu porą valandų iki traukinio į Zdolbuniv, taigi, pasivaikštau, pavalgau ir judu tolyn. Iš Zdolbuniv pagaunu „maršrutka” iki Rivne miesto, o Rivne stotyje randu maršrutinį autobusą važiuojantį į Klevan. Važiuoju žiauriai duobėtais Ukrainos keliais, seku GPS navigatorių, kada bus mažiausias atstumas iki meilės tunelio ir paprašau vairuotojo ten mane išleisti.
Ši kelionė buvo viena iš tų, kuri buvo kupina nuotykių, o įspūdžiai, kuriuos iš jos parsivežiau neišblėso ilgai. Viskas prasidėjo, kai facebook grupėje Ž999 užmačiau pigų skrydį į Ukrainos sostinę – Kijevą ir pasiūlymą aplankyti vietinius urban explorerius ir su jais patyrinėti apleistą miestą. Suderinome datą, kuri tiko daugumai ir perkame bilietus. Išėjo taip, jog neprasileido nei viena darbo diena, kadangi Lapkričio 1 buvo nedarbo diena, o Lapkričio 4 (pirmadienį) grįžome anksti ryte ir išsiskirstėme savais keliais – kas į darbus, kas į mokyklą, universitetą ar namo.
Atėjo kelionės diena, susitinkame su visais oro uoste. Kelionės draugai – Dmitrijus, Andrius, Marius, Indrė, Simona, Julius. Einame pro apsaugą ir laukiame skrydžio, pašnekame su kitais pažįstamais keliautojais, jie šį kartą vyksta apžiūrėti miesto turistiškai, su gyvenimu viešbutyje. Išskrendame į Kijevą. Po geros valandos nusileidžiame Ukrainos sostinėje.