Dėl neramumų Ukrainoje pigių skrydžių bendrovei Wizzair teko atšaukti skrydžius Vilnius-Kijevas. Buvo gaila ir liūdna, tad kai šių metų vasarą išvydau pranešimą spaudai, jog grįžta pigūs skrydžiai iš Lietuvos į Ukrainą labai apsidžiaugiau ir iš karto nusipirkau 2 keliones. Skrydis Vilnius-Kijevas-Vilnius, kurį pirkau birželio pabaigoje kainavo vos 20 eurų. Nuo to laiko su nekantrumu laukiau kelionės ir savo ketvirtojo apsilankymo Ukrainoje.
Pasiekus pirmąjį, pagrindinį Islandijos kelią tęsėme savo kelionę tolyn. Iš karto susitranzuojame automobilį, kuris važiuoją į šiaurinio Islandijos regiono sostinę – Akureyri. Šis miestas taip pat yra antras pagal dydį miestas Islandijoje. Mus vežė du studentai, kurie planuoja pradėti studijas Danijoje, pasikalbėjome apie jų tikslus, norus, palyginome kainas Islandijoje ir baltijos šalyse. Tiek jie, tiek mes pasidalinome kelionių įspūdžiais, tad kelionė tikrai neprailgo ir mes pasiekėme Akureyri.
Kaip minėjau anksčiau, miestai Islandijoje tikrai nėra įspūdingi, juose nėra daug lankytinų ar nuostabaus grožio objektų, tad Akureyri mieste ilgai neužsibuvome ir patraukėme link Godafoss krioklio. Šis krioklys yra ant pirmojo kelio, tad jį pamato labai daug turistų, krioklio aukštis – 12 metrų, plotis – apie 30. Tiek su fotoaparatais, tiek su akimis bandėme įamžinti krioklį ir mintimis ruošėmės 3-4 dienų žygiui, kuris prasidėjo nuo Godafoss krioklio.
Šiltai išsimiegojus išaušo rytas, kai teko atsisveikinti su naujosiomis draugėmis Ieva ir Monika bei pradėti keliauti tolyn – aplink Islandiją. Nusprendėme vytis gerą orą, kuris tuo metu buvo šiaurinėje salos dalyje, tad įsėdę į autobusą, nuvažiavome į Mosfellsbær. Ten suradome 2 esančius geolobius ir atsistojome ant kelio iškėlę nykščius aukštyn, neužilgo sustojo moteris, kuri mus pavežė iki Borgarnes miestelio, pervežė per visą pagrindinę miesto gatvę ir paleido jos gale, kad pėsčiomis grįžtume iki pagrindinio kelio, nes norėjo, jog susipažintume su miesteliu, kuriame ji gyvena. Ji padarė tai dėl to, jog dauguma turistų Borgarnes miestelį įsivaizduoja kaip degalinę esančią ant pirmojo kelio. Jeigu atvirai, nieko įspūdingo jame nepamatėme ir netrukus stovėjome ant pirmo kelio ir keliavome tolyn.
Neužilgo susitranzavome vairuotoją, kuris mus paleido šalia kelio vedančio į vakarinių fjordų regioną. Vos išlipus iš automobilio nustebome, kodėl čia nėra žmonių, automobilių ir civilizacijos, bet kaip vėliau supratome, tuo keliu važinėjo pakankamai daug automobilių… Skaitykite toliau
Grįžus iš Indijos, susirgus kepenų uždegimu, pailsėjus, vasarą praleidus ramiai atėjo ilgai laukta kelionė į Islandiją, į ją išsiruošėme kartu su Ingrida, aš – 15 dienų, ji – 16 dienų (bilietus pirkau vėliau ir taip buvo pigiau). Daiktus kaip visada teko pakuotis paskutinėmis dienomis, nusipirkti įvairių maisto produktų, kurie bent laikinai padėtų išgyventi Islandijoje, kuri yra viena iš brangiausių šalių, kuriose teko pabūvoti.
Susitinkame oro uoste, pereiname patikrą ir laukia skrydis į šalį, kurioje praleisime 2 savaites, į šalį, kurioje galima pamatyti tai, ko nepamatysi kitur – milžiniškus krioklius, iš žemės iššokstančius geizerius, gigantiškus ledynus, didžiulius ugnikalnius, plotus nusėtus lava ir jokių miškų! Laukė kelių valandų persėdimas Norvegijoje, tad nusprendėme surinkti arčiausiai oro uosto esančius geocache’us, vienas iš jų buvo terrain 4.5 sudėtingumo, reikėjo lipti į didelę storą eglę.
Vasario viduryje, iš karto po šimtadienio šventės mokykloje turėjau progą išvykti į Vokietijos sostinę Berlyną. Kažko įspūdingo ir žavinčio nesitikėjau, nes tai turėjo būti ketvirtas kartas, kai aš aplankau šį miestą. Bilietus pirkome pusę metų į priekį, todėl viskas susiklostė kiek kitaip nei buvo iš pradžių planuota. Autobuso bilietus nusipirkome po 10 litų, visas 5 vietas, bet iš 5 turėjusių keliauti, likome tik trise, o dar vienas žmogus prisijungė galima sakyti paskutinę minutę.
Kelionė autobusu truko ~17 valandų, tad labai džiaugiuosi, jog bent kažkokią kelionės dalį pavyko užmigti. Apsistojome hostelyje, kuris įsikūręs tame pačiame name kaip ir Holiday Inn viešbutis, pačiame miesto centre, vos keli šimtai metrų nuo AlexanderPlatz. Keliaujantiems į Berlyną tikrai rekomenduoju šį hostelį – ONE80° hostels Berlin. Tiek vieta, tiek kaina, tiek aptarnavimas – superinis! Už 2 naktis keturviečiame kambaryje sumokėjome po ~88 litus.
Na, o dabar apie pačią kelionę. Detaliai visko nepasakosiu, pasistengsiu neišsiplėsti ir paminėti tik įdomius faktus, iliustruodamas juos nuotraukomis.
Iš autobusų stoties vienintelis pasirinkau iki centro eiti pėsčiomis. Kaip visada, einant iš stoties link centro pro akis praslydo visos garsiausios Berlyno vietos – Brandenburgo vartai, Berlyno katedra, Berlyno televizijos bokštas, Aleksandro aikštė, Tiergarten parkas, Berlyno delfinariumas.
Viskas prasidėjo kaip visada – ieškant pigių skrydžių įdomiomis kryptimis suradau pigų pasiūlymą į Tel Avivą. Skrydis į abi puses kainavo vos 200 litų (pigiausias anksčiau matytas variantas buvo 300+ litų). Ilgai nedvejojam ir su Gintaru nusprendžiame pirkti bilietus.
Atėjo šaltas sekmadienis, o mes keliaujame į šiltąjį Izraelį (nors pas juos Sausis – šalčiausias metų mėnuo, bet mums jis buvo kaip vasaros vidurys). Skrydis trukęs daugiau nei 4 valandas ir mes nusileidžiame Tel Avivo oro uoste. Skrisdami bandome mintinai išmokti mus priėmusios couchsurferės vardą ir pavardę, jeigu tikrinant pasus klaus pas ką mes apsistojame. Išlipus iš lėktuvo, nors ir tamsu, pasitinka šiltas oras. Į miestą keliauti nusprendžiame traukiniu, kuris kainuoja 16 šekelių (~12 litų).
Nors Sharon (mus priėmusi couchsurferė) patarė išlipus iš traukinio sėsti į autobusą, nes „on foot it is not possible”, bet mes pasirinkome eiti pėsčiomis. Iki Sharon, gyvenančios Tel Aviv Jaffa rajone nuėjome 7+ kilometrus. Jau pradėję eiti pastebime, kad nei mano, nei Gintaro telefonai neveikia – ryšį rodo, bet skambinti, rašyti žinučių negalima. Atėję prie namo, nusprendžiame užeiti, žinojome, jog reikia kilti į trečią aukštą, taip ir padarome. Išlipus iš lifto pasitinka už durų lojantis šuo, neužilgo duris atidaro besišypsanti Sharon draugė ir įleidžia mus vidun.
Kelionės planavimas ir idėjų kur vykti ieškojimas prasidėjo dar vasarą. Kadangi visi norėjome nuvykti į Stavangerį, pamatyti garsiuosius Kjeragbolten (akmenį įstrigusį tarp uolų) ir Preikestolen (604 metrų uola). Bilietus radome nei pigiai, nei brangiai, sakyčiau, vidutiniškai, pirmyn atgal + WizzAir nuolaidų kortelė žmogui kainavo ~130 litų. Kelionės draugai – Giedrius, Jonas, Nerijus, Žilvinas.
Spalio 19 dieną visi susitinkame oro uoste, kalbam, dalinamės savo nuomonėmis, ko kiekvienas tikisi iš kelionės ir laukiame skrydžio. Linksmybės prasideda prieš einant pro WizzAir bilietų tikrintojas, WizzAir rankinio bagažo dydis yra žymiai mažesnis už Ryanair, todėl akivaizdu, jog žieminis miegmaišis į bagažą netilptų, todėl dviese nusprendėme miegmaišius panaudoti kaip šaliką ar papildomą megztinį. Buvome palydėti keistų darbuotojų žvilgsnių 🙂
Ši kelionė buvo viena iš tų, kuri buvo kupina nuotykių, o įspūdžiai, kuriuos iš jos parsivežiau neišblėso ilgai. Viskas prasidėjo, kai facebook grupėje Ž999 užmačiau pigų skrydį į Ukrainos sostinę – Kijevą ir pasiūlymą aplankyti vietinius urban explorerius ir su jais patyrinėti apleistą miestą. Suderinome datą, kuri tiko daugumai ir perkame bilietus. Išėjo taip, jog neprasileido nei viena darbo diena, kadangi Lapkričio 1 buvo nedarbo diena, o Lapkričio 4 (pirmadienį) grįžome anksti ryte ir išsiskirstėme savais keliais – kas į darbus, kas į mokyklą, universitetą ar namo.
Atėjo kelionės diena, susitinkame su visais oro uoste. Kelionės draugai – Dmitrijus, Andrius, Marius, Indrė, Simona, Julius. Einame pro apsaugą ir laukiame skrydžio, pašnekame su kitais pažįstamais keliautojais, jie šį kartą vyksta apžiūrėti miesto turistiškai, su gyvenimu viešbutyje. Išskrendame į Kijevą. Po geros valandos nusileidžiame Ukrainos sostinėje.
Dažnai pamačius pigius lėktuvo bilietus tiesiog juos perki, negalvoji kas skris kartu, ką veiksi ir ką pamatysi. Taip buvo ir šį kartą – pamačiau bilietus į Sardinijos miestą Kaljarį už ~105 litus, kadangi kortelėje neužteko pinigų, tai kol susiradau kas nupirks jie pabrango iki ~165 litų. Na nieko, kaip į Italijos salą vistiek superinė kaina. Bilietai nupirkti, kelionė artėja, nieko neplanuoju, galvoju, jog keliausiu vienas, po to paaiškėja, jog tuo pačiu reisu skrenda Dainius, Eglė ir Vita, atsiranda variantas jungtis ir keliaut kartu, bet vistiek linkstu link keliavimo vienam. Dar po kiek laiko parašau į couchsurfingą, paklausinėju apie Sardiniją, mane susiranda Povilas, kuris irgi vienas nusipirko bilietus ir ieško kelionės draugų, na ką gi – jungiamės. Skaitykite toliau