Žymų Archyvai: avantiūra 2014

Juodoji jūra

Avantiūra 2014 11 dalis – Bulgarija ir kelias link Turkijos

Po ilgo laiko tarpo, kai tinklaraštis neturėjo įrašų – prisiverčiu aprašyti dar vieną šalį, kurioje praleidau kelias dienas avantiūros 2014 kelionės metu. Šis įrašas – pirmasis, kuris rašytas jau nebe kelionės metu, o grįžus namo.

Susitranzuoti automobilį iš Bukarešto užmiesčio nebuvo viena iš lengvųjų užduočių. Man stovint ant kelio sustojo keli automobiliai, tačiau, kai vairuotojams pasakydavau frazę – „Fara bani” jie pasukiodavo galvą į šonus ir nuvažiuodavo. Pastovėjus kelias valandas sustojo vaikinukas, kuris važiavo į Rumunijos pasienio miestelį – Giurgiu, nedvejodamas sėdau į automobilį, linksmai pašnekėjus kelionė neprailgo ir aš jau stoviu šalia degalinės, link Bulgarijos pasienio miesto – Ruse.

Ruse mieste mane nusprendė priimti Alexandrina su šeima. Jie, dėka couchsurfing projekto yra priėmę daugybę užsieniečių – tranzuotojų, keliautojų su dviračiais ar automobiliu, todėl tikrai nėra Couchsurfingo naujokai. Šeimyna – super draugiška, linksma ir visokia kitokia. Tuo pačiu metu, kai priėmė mano paskutinės minutės prašymą, jie buvo priėmę ir 2 prancūzes merginas, kurios 2 savaites autostopu tyrinėjo Bulgariją. Skaitykite toliau

Avantiūra 2014 9 dalis – Moldova, Kišiniovas

Šioje Avantiūros 2014 palyginus su kitomis dalimis nuotraukų bus nedaug, šiek tiek daugiau teksto. Taigi, pagaliau atėjo metas palikti Ukrainą, šalį kurioje praleidau daugiau nei 40 dienų. Su Nastia sėdame į tą pačią „maršrutką”, kuri važiuoja link jos darbo ir kelio į Moldovą. Pasiekus stotelę, kurioje man reikia išlipti pamatau nemažai policijos pareigūnų, todėl žingsniuoju toliau nuo jų, nes žmonės tikrai nestos, kai aplinkui stovi policija ir gali prisikabinti prie jų. Paskaičius internete apie keliavimą į Moldovą visur rekomenduojama nevažiuoti pro Prednestrovję, kuri pasiskelbus sąlyginai nepriklausoma ir įvažiavus į Moldovą pro ją negauni štampo į pasą, todėl gali kilti problemų, kai norėsi išvykti iš šalies. Taigi, paklausau tiek draugų, tiek šeimos, tiek interneto ir darau šiokį tokį lanką, kad aplenkti Pridnestrovję.

Pirmo automobilio reikėjo laukti pakankamai ilgai, vis pakeičiant tranzavimo vietą. Tačiau pagaliau sustoja vaikinas – smulkus verslininkas, kuris perka žuvį didesniais kiekiais ir ją išvežioja po mažesnius Ukrainos miestelius su savo sunkvežimiu-šaldytuvu. Jis mane nuveža iki Ukrainos-Moldovos sienos, kurią galima pereiti pėsčiomis, bandant tą daryti pasieniečiams kyla įtarimų, kodėl aš į Ukrainą įvažiavau birželio 26 dieną per Lenkijos-Ukrainos sienos punktą, o išvažiuoju rugpjūčio 6 per Ukrainos-Moldovos sienos punktą. Taigi esu pakalbinamas trijų pasieniečių, paviršutiniškai patikrinama mano kuprinę, o vienas pasienietis palinki jau nebesibastyti ir važiuoti pas tėvus namo. Taigi, su tokiais nuotykiais palieku į Ukrainą ir laukia kelių kilometrų atkarpa, kurios žemė priklauso vienai valstybei, o keliai – kitai. Šią atkarpą nusprendžiau įveikti pėsčiomis, todėl žingsniuoju porą valandų. Šalia Moldovos sienos patikros punkto išleidžiu dalį likusių grivnų, nusiperku šalto vandens, kuris labai atgaivina ir bandau patekti į Moldovą.

Skaitykite toliau

Požemiuose

Avantiūra 2014 8 Dalis – Odesa ir Didžiausios Pasaulyje Katakombos

Odesa – Ukrainos miestas esantis pietuose, šalia Juodosios jūros, miestų tyrinėtojų dažniausiai įvardijama kaip didžiulė požemių karalystė, kurioje susijungia tiek natūralios, tiek žmonių sukurtos struktūros. Paklausinėjęs Kijevo „explorerių” gaunu Makso iš Odesos kontaktus, kuris padeda susisiekti su Nastia, kuri suorganizuoja nakvynę. Tačiau iš karto perspėja, jog negerčiau daug degtinės ir nesivesčiau kekšių, nes tas butas yra jų draugo, kuris šiuo metu keliauja Kaukaze. Taip pat pamini, jog yra viena didelė problema – dvi katės, kurias reiks pamaitinti ryte ir vakare. Skamba kaip tobula vieta – mažas butas centre.

Kelionė iš Kijevo į Odesą prasideda kaip visada – sėdi į viešąjį transportą (šiuo atveju metro) ir važiuoji iki paskutinės stotelės, tada žingsniuoji keliu iki sau tinkamos vietos. Šį kartą tai buvo policijos patikros punktas, o už jo sustojimo vieta automobiliams. Iškėlus nykštį ir šypsantis automobilis, važiuojantis į man reikiamą pusę sustojo maždaug per pusvalandį ir važiavo tiesiai į Odesą. Nors iš pradžių vairuotojas kažką neaiškiai murmėjo apie mažesnius miestelius, kurie yra pakeliui į Odesą, tačiau, kai pradėjom kalbėtis apie kelionę, politiką ir ekonomiką jis vis nesustodavo prie minėtų miestelių, o nuvežė tiesiai iki Odesos, pervežė už vadinamo kareivių „blokposto”, nes prie jo mane išleisti būtų nesaugu, kadangi jiems kiltų daug klausimų ką aš ten veikiu ir apsisukęs patraukė savo keliu.

Skaitykite toliau

Nuotrauka su Artiomu

Avantiūra 2014 4 dalis – Darbas Vaikų Stovykloje

Prieš vykdamas į Ukrainą Couchsurfing.com pamačiau, jog ieškomas užsienietis kalbantis angliškai dirbti vaikų stovykloje anglų kalba. Žinoma, susidomėjau šiu pasiūlymu ir susisiekiau su Marija – stovyklos darbuotoja, o būdamas Lvove nuėjau į „susitikimą/interviu” ir buvau tinkamas šiam „darbui”.

Taigi, Ivano-Frankivsk miestą palikau pakankamai vėlai, o į tranzavimo vietą atėjau šiek tiek po 15 valandos. Šios dienos tikslas buvo pasiekti Truskavets miestelį, kuris yra už ~130 kilometrų nuo Ivano-Frankivsk. Atsistoju ant kelio, ištiesiu ranką su sugniaužtu kumščiu ir iškeltu nykščiu ir šypsausi, laukiu, kol kas nors susidomės pakeleiviu su nemaža kuprine ir pavežės į man reikiamą pusę. Pirmas automobilis – vyras važiuojantis namo ~35 kilometrus į man reikiamą pusę, sėdu. Laužyta rusų kalba pasišnekam, kaip suprantu, jis dirba specialioj policijoje keliuose regiono miestuose/miesteliuose. Kelionė su šiuo žmogumi neprailgsta ir esu išleidžiamas šalia itin patogios vietos tranzavimui.

Skaitykite toliau

Trys draugai

Avantiūra 2014 3 dalis – Nauji Draugai ir Ivano-Frankivsk

Kaip jau minėjau praeitame įraše šį kartą papasakosiu apie nuotykius patirtus keliaujant maršrutu Yasinia-Vorokhta-Ivano-Frankivsk. Kelionė buvo pakankamai trumpa, tačiau buvo kupina įspūdžių ir adrenalino. Tačiau apie viską nuo pradžių…

Nusileidęs nuo kalnų kitoje gatvės pusėje radau parduotuvę, o tai buvo būtent tai, ko man reikėjo, nes makaronų su neskania užpilama sriuba valgyti nebesinorėjo. Užsuku į parduotuvę ir sudvejojęs nusiperku 2 bananus, limonadą ir 5 meduolius, atgaivinu skrandį, pasimėgauju saldžiu gėrimu, o tą bedarydamas esu užkalbinamas vieno kitų keliautojų, nusileidusių taip pat iš Karpatų. Pasišnekam apie mano ateities planus, kurie kolegą pakankamai sužavi ir išsiskiriame – jie sėda į užsakytą mikroautobusą, o aš – einu tranzuoti.

Skaitykite toliau