Autoriaus Archyvai: Juozapas

Avantiūra 2014 9 dalis – Moldova, Kišiniovas

Šioje Avantiūros 2014 palyginus su kitomis dalimis nuotraukų bus nedaug, šiek tiek daugiau teksto. Taigi, pagaliau atėjo metas palikti Ukrainą, šalį kurioje praleidau daugiau nei 40 dienų. Su Nastia sėdame į tą pačią „maršrutką“, kuri važiuoja link jos darbo ir kelio į Moldovą. Pasiekus stotelę, kurioje man reikia išlipti pamatau nemažai policijos pareigūnų, todėl žingsniuoju toliau nuo jų, nes žmonės tikrai nestos, kai aplinkui stovi policija ir gali prisikabinti prie jų. Paskaičius internete apie keliavimą į Moldovą visur rekomenduojama nevažiuoti pro Prednestrovję, kuri pasiskelbus sąlyginai nepriklausoma ir įvažiavus į Moldovą pro ją negauni štampo į pasą, todėl gali kilti problemų, kai norėsi išvykti iš šalies. Taigi, paklausau tiek draugų, tiek šeimos, tiek interneto ir darau šiokį tokį lanką, kad aplenkti Pridnestrovję.

Pirmo automobilio reikėjo laukti pakankamai ilgai, vis pakeičiant tranzavimo vietą. Tačiau pagaliau sustoja vaikinas – smulkus verslininkas, kuris perka žuvį didesniais kiekiais ir ją išvežioja po mažesnius Ukrainos miestelius su savo sunkvežimiu-šaldytuvu. Jis mane nuveža iki Ukrainos-Moldovos sienos, kurią galima pereiti pėsčiomis, bandant tą daryti pasieniečiams kyla įtarimų, kodėl aš į Ukrainą įvažiavau birželio 26 dieną per Lenkijos-Ukrainos sienos punktą, o išvažiuoju rugpjūčio 6 per Ukrainos-Moldovos sienos punktą. Taigi esu pakalbinamas trijų pasieniečių, paviršutiniškai patikrinama mano kuprinę, o vienas pasienietis palinki jau nebesibastyti ir važiuoti pas tėvus namo. Taigi, su tokiais nuotykiais palieku į Ukrainą ir laukia kelių kilometrų atkarpa, kurios žemė priklauso vienai valstybei, o keliai – kitai. Šią atkarpą nusprendžiau įveikti pėsčiomis, todėl žingsniuoju porą valandų. Šalia Moldovos sienos patikros punkto išleidžiu dalį likusių grivnų, nusiperku šalto vandens, kuris labai atgaivina ir bandau patekti į Moldovą.

Skaitykite toliau

Požemiuose

Avantiūra 2014 8 Dalis – Odesa ir Didžiausios Pasaulyje Katakombos

Odesa – Ukrainos miestas esantis pietuose, šalia Juodosios jūros, miestų tyrinėtojų dažniausiai įvardijama kaip didžiulė požemių karalystė, kurioje susijungia tiek natūralios, tiek žmonių sukurtos struktūros. Paklausinėjęs Kijevo „explorerių“ gaunu Makso iš Odesos kontaktus, kuris padeda susisiekti su Nastia, kuri suorganizuoja nakvynę. Tačiau iš karto perspėja, jog negerčiau daug degtinės ir nesivesčiau kekšių, nes tas butas yra jų draugo, kuris šiuo metu keliauja Kaukaze. Taip pat pamini, jog yra viena didelė problema – dvi katės, kurias reiks pamaitinti ryte ir vakare. Skamba kaip tobula vieta – mažas butas centre.

Kelionė iš Kijevo į Odesą prasideda kaip visada – sėdi į viešąjį transportą (šiuo atveju metro) ir važiuoji iki paskutinės stotelės, tada žingsniuoji keliu iki sau tinkamos vietos. Šį kartą tai buvo policijos patikros punktas, o už jo sustojimo vieta automobiliams. Iškėlus nykštį ir šypsantis automobilis, važiuojantis į man reikiamą pusę sustojo maždaug per pusvalandį ir važiavo tiesiai į Odesą. Nors iš pradžių vairuotojas kažką neaiškiai murmėjo apie mažesnius miestelius, kurie yra pakeliui į Odesą, tačiau, kai pradėjom kalbėtis apie kelionę, politiką ir ekonomiką jis vis nesustodavo prie minėtų miestelių, o nuvežė tiesiai iki Odesos, pervežė už vadinamo kareivių „blokposto“, nes prie jo mane išleisti būtų nesaugu, kadangi jiems kiltų daug klausimų ką aš ten veikiu ir apsisukęs patraukė savo keliu.

Skaitykite toliau

Titlas Kijeve

Avantiūra 2014 7 dalis – Kaip Lipom į Moskovskyi Tiltą

Aplankius Janukovyčiaus vilą, palaipiojus gyvenamųjų namų stogais, apžiūrėjus Maidaną ir pabendravus su vietiniais Kijeve laukė tikras iššūkis – 119 metrų aukščio Moskovskyi tiltas. Šis tiltas pastatytas 1976 metais, o jo konstrukcija unikali, nes ant tilto stovi 119 metrų aukščio stulpas, į kurį susijungia didžiulės metalinės vijos. Apie lipimą ant šio tilto galvojau jau kelis metus, vos pamatęs filmuką youtube svetainėje užsimaniau ten pabūvoti. Taigi, svajonei atėjo metas išsipildyti.

Susitinkame su Stanislavu, važiuojame metro ir laukiame jo merginos, ji nori su juo atsisveikinti ir palinkėti sėkmės, sulaukiame troleibuso ir važiuojame link savo tikslo – Maskvos tilto. Pasiekę tiltą laukiame kitų vaikinų ir stebime per tiltą patruliuojančius policijos pareigūnus, kurių elgesys nieko gero nežada…

Sulaukiame kolegų ir kelias valandas praleidę ant tilto nusprendžiame, kad geriau nerizikuoti ir grįžti paryčiais. Taigi, su „maršrutka“ visi draugiškai važiuojame Į parduotuvę, nusiperkame koldūnų ir kitų skanumynų, o po to judame pas Stanislavo merginą ir ten pavakarojame iki 2 valandos. Nusprendžiame, jog gera idėja būtų bent kelias valandas snūstelti, taigi, vienas kitam palinkime labos nakties ir snaudžiame iki 4 ryto. Atsikėlę greitai susipakuojame ir greitu žingsniu judame link tilto, kurį pasiekiame maždaug 5 ryto, o įsižiūrėję į viršų pamatome ten kelis judančius siluetus, nusprendžiame, jog viskas saugu ir greitu žingsniu pradedame lipimą.

Skaitykite toliau

Kijevo stogai

Avantiūra 2014 6 dalis – Maidanas, Janukovyčiaus vila ir Stogai

Kijeve pernai metais buvau du kartus, šis milijoninis miestas mane sužavėjo savo didybe ir galimybėmis. Kijeve yra visko, ko gali trokšti miesto tyrinėtojo širdis – aukštų stogų, gilių požemių, bunkerių, apleistų pastatų, kranų, žodžiu, VISKO.

Taigi, į Kijevą nusprendžiau vykti dėl kelių priežasčių – turėjau kur gyventi, turėjau pažįstamų, kurie galėjo aprodyti neįprastas miesto vietas ir norėjau pažiūrėti kaip pasikeitė miestas po Maidano įvykių.

Pirmas dalykas, kurį nuveikiau Kijeve – aplankiau Maidano aikštę, kuri, anot vietinių dabar yra kitokia, joje gyvena benamiai žmonės, kurie linkę veltis į konfliktus. Tikrieji kovotojai grįžo į namus, o aikštėje, gyventi palapinėse liko žmonės, atvykę iš kitų miestų, benamiai. Draugas Stanislavas papasakojo istoriją, kai jų kolega lipo ant stogo esančio šalią aikštės ir maidaniečiai jį pamatę palaukė kol jis nusileis ir pradėjo mušti, o jam pasakius, jog jis dalyvavo maidano įvykiuose, palaiko juos – smūgiai tik stiprėjo.

Skaitykite toliau

Meilės Tunelis Ukrainoje

Avantiūra 2014 5 dalis – Meilės Tunelis ir Kelionė į Kijevą

Stovyklos metu iš Bohdano sužinojau pigiausią variantą nuvykti iki Kijevo. Jis buvo naudojantis pigiausiais – elektriniais traukiniais, vadinamomis električkomis. Planas buvo nuvykti iki Lvovo, iš Lvovo į Rivne miestą, o iš Rivne į Kijevą. Tačiau, kaip dažniausiai būna – viskas vyko ne pagal planą.

Prieš miegą į google paiešką suvedžiau Rivne miesto pavadinimą ir pamačiau nerealaus grožio tunelio nuotraukas, kurias jau buvau matęs anksčiau. Daugiau pasidomėjęs sužinojau, kad jis yra vos 20 kilometrų nuo Rivne miestelio. Taigi, užsimaniau ten nuvykti.

Nors žadintuvas skambės 4:30 ryte, tačiau sunkiai užmiegu. Atsikėlęs paryčiais susipakuoju ir judu į traukinių stotį, nusiperku bilietą į Lvovą ir laukiu traukinio. Lvove turiu porą valandų iki traukinio į Zdolbuniv, taigi, pasivaikštau, pavalgau ir judu tolyn. Iš Zdolbuniv pagaunu „maršrutka“ iki Rivne miesto, o Rivne stotyje randu maršrutinį autobusą važiuojantį į Klevan. Važiuoju žiauriai duobėtais Ukrainos keliais, seku GPS navigatorių, kada bus mažiausias atstumas iki meilės tunelio ir paprašau vairuotojo ten mane išleisti.

Skaitykite toliau

Nuotrauka su Artiomu

Avantiūra 2014 4 dalis – Darbas Vaikų Stovykloje

Prieš vykdamas į Ukrainą Couchsurfing.com pamačiau, jog ieškomas užsienietis kalbantis angliškai dirbti vaikų stovykloje anglų kalba. Žinoma, susidomėjau šiu pasiūlymu ir susisiekiau su Marija – stovyklos darbuotoja, o būdamas Lvove nuėjau į „susitikimą/interviu“ ir buvau tinkamas šiam „darbui“.

Taigi, Ivano-Frankivsk miestą palikau pakankamai vėlai, o į tranzavimo vietą atėjau šiek tiek po 15 valandos. Šios dienos tikslas buvo pasiekti Truskavets miestelį, kuris yra už ~130 kilometrų nuo Ivano-Frankivsk. Atsistoju ant kelio, ištiesiu ranką su sugniaužtu kumščiu ir iškeltu nykščiu ir šypsausi, laukiu, kol kas nors susidomės pakeleiviu su nemaža kuprine ir pavežės į man reikiamą pusę. Pirmas automobilis – vyras važiuojantis namo ~35 kilometrus į man reikiamą pusę, sėdu. Laužyta rusų kalba pasišnekam, kaip suprantu, jis dirba specialioj policijoje keliuose regiono miestuose/miesteliuose. Kelionė su šiuo žmogumi neprailgsta ir esu išleidžiamas šalia itin patogios vietos tranzavimui.

Skaitykite toliau

Trys draugai

Avantiūra 2014 3 dalis – Nauji Draugai ir Ivano-Frankivsk

Kaip jau minėjau praeitame įraše šį kartą papasakosiu apie nuotykius patirtus keliaujant maršrutu Yasinia-Vorokhta-Ivano-Frankivsk. Kelionė buvo pakankamai trumpa, tačiau buvo kupina įspūdžių ir adrenalino. Tačiau apie viską nuo pradžių…

Nusileidęs nuo kalnų kitoje gatvės pusėje radau parduotuvę, o tai buvo būtent tai, ko man reikėjo, nes makaronų su neskania užpilama sriuba valgyti nebesinorėjo. Užsuku į parduotuvę ir sudvejojęs nusiperku 2 bananus, limonadą ir 5 meduolius, atgaivinu skrandį, pasimėgauju saldžiu gėrimu, o tą bedarydamas esu užkalbinamas vieno kitų keliautojų, nusileidusių taip pat iš Karpatų. Pasišnekam apie mano ateities planus, kurie kolegą pakankamai sužavi ir išsiskiriame – jie sėda į užsakytą mikroautobusą, o aš – einu tranzuoti.

Skaitykite toliau

Karpatų Kalnai

Avantiūra 2014 – 2 dalis arba Pasivaikščiojimas Karpatuose

CouchSurfingo draugė Katia palydi iki traukinių stoties, įsodina į reikiamą vagoną ir konduktoriaus paprašo, kad man praneštų, kuomet reikės išlipti Vorokhtoje. Vos patekęs į traukinio vagoną supratau, kodėl bilietas ~250 kilometrų kainavo vos 3,6 lito – vagonas pilnas žmonių, oro trūksta, karšta, sėdynės ne visai tokios kokios lietuviškuose traukiniuose, o tiesiog paprasti mediniai suoliukai. Na, bet aš neišrankus, man tas puikiai tinka ir džiaugiuosi, jog keliauju į naują vietą, kurioje dar nesu buvęs.

Skaitykite toliau

Tankai Lvove

Avantiūra 2014 – 1 dalis arba Nuotykiai Ukrainoje

Apie 2014 metų vasarą galvojau jau pakankamai seniai, planuose buvo įvairūs maršrutai ir norai, bet galiausiai apsisprendžiau tranzuoti po Balkanų pusiasalio valstybes. Tam puikus postūmis buvo krikštatėvio Ričardo skambutis ir pasiūlymas važiuoti kartu iki Lvovo. Šiek tiek pagalvojęs nusprendžiau, kad važiuoju kartu.

Be didesnių nuotykių pervažiavę visą Lenkiją pasiekiame Ukrainos sieną, o ten – didžiausia eilė, kokią esu matęs prie valstybės sienos. Pervažiavę Ukrainos sieną pastebime, jog viskas yra šiek tiek kitaip nei mūsų akys įpratusios matyti – kas antras automobilis žigulys, pakelėse pilna šiukšlių. Pasiekiame viešbutį Lvove, kurį užsisakė Ričardas su Jūrate ir išsiskiriame. Aš Lvove apsistojau pas Katią, kuri sutiko mane priimti dėka CouchSurfing. Skaitykite toliau

Berlynas

Kelių Dienų Kelionė į Berlyną

Vasario viduryje, iš karto po šimtadienio šventės mokykloje turėjau progą išvykti į Vokietijos sostinę Berlyną. Kažko įspūdingo ir žavinčio nesitikėjau, nes tai turėjo būti ketvirtas kartas, kai aš aplankau šį miestą. Bilietus pirkome pusę metų į priekį, todėl viskas susiklostė kiek kitaip nei buvo iš pradžių planuota. Autobuso bilietus nusipirkome po 10 litų, visas 5 vietas, bet iš 5 turėjusių keliauti, likome tik trise, o dar vienas žmogus prisijungė galima sakyti paskutinę minutę.

Kelionė autobusu truko ~17 valandų, tad labai džiaugiuosi, jog bent kažkokią kelionės dalį pavyko užmigti. Apsistojome hostelyje, kuris įsikūręs tame pačiame name kaip ir Holiday Inn viešbutis, pačiame miesto centre, vos keli šimtai metrų nuo AlexanderPlatz. Keliaujantiems į Berlyną tikrai rekomenduoju šį hostelį – ONE80° hostels Berlin. Tiek vieta, tiek kaina, tiek aptarnavimas – superinis! Už 2 naktis keturviečiame kambaryje sumokėjome po ~88 litus. 

Na, o dabar apie pačią kelionę. Detaliai visko nepasakosiu, pasistengsiu neišsiplėsti ir paminėti tik įdomius faktus, iliustruodamas juos nuotraukomis.

Iš autobusų stoties vienintelis pasirinkau iki centro eiti pėsčiomis. Kaip visada, einant iš stoties link centro pro akis praslydo visos garsiausios Berlyno vietos – Brandenburgo vartai, Berlyno katedra, Berlyno televizijos bokštas, Aleksandro aikštė, Tiergarten parkas, Berlyno delfinariumas.

Skaitykite toliau